Šiandien pietums valgysime kotletus, ir aš noriu jums atskleisti keletą ypatingo maltinuko, kurį taip mėgsta visi mano draugai (o man jau privalu jį gaminti draugams dovanų), paslapčių. Gausite pačius skaniausius kotletus pasaulyje! Ne šiaip koletos, o gardžiausią ir aromatingiausią jų hipostazę
!Pirmiausia smulkiai supjaustykite bandelę. Ne duoną, o bandelę. Ir pamirkykite ją mineraliniame vandenyje. Idealiai tinka „Borjomi” (stalo mineralinis vanduo su gamtinėmis dujomis)! Vandens turi būti tiek, kad išmirkyta bandelė jums atrodytų šiek tiek sausa, ir tikrai nereikia jos spausti!
Antra. Dubenyje įvertinkite apytikslį bandelės tūrį ir sumalkite svogūną mėsmale taip, kad jo būtų šiek tiek mažiau nei bandelės arba maždaug tiek pat. Tarkime, trys apvalios miesto bandelės (šiandien – mėsainių bandelės), du ar trys vidutinio dydžio svogūnai
. Šalia svogūnų sumalkite (tam tūriui) penkias-septynias skilteles česnako
.
Pačioje pabaigoje susmulkinate bandelę jos nespausdami! Nėra ko spausti.
Dabar jums svarbu suprasti, kokių kotletų norite. Man patinka, kad juose būtų jautienos, kiaulienos ir maždaug trečdalis viso tūrio vištienos arba kalakutienos. Tačiau tie, kurie nemėgsta paukštienos kotletų, gali į tai nekreipti dėmesio.
Nuplovę visus gabalėlius (600 g kiaulienos, 500-600 g jautienos ir 300 g vištienos), juos taip pat sumalame.
Dabar svarbiausia!!!! (Neskubėkite mėtyti šlepečių, galiu tai padaryti ir pats). Visą darbą, kad kotletai būtų tobuli, atliekame rankiniu malūnėliu, lėtai ir apgalvotai. Galite ką nors murmėti, kalbėtis su savo maltinuku, įkalbinėti jį pamaitinti šeimą, prisiekinėti, kad jau seniai nepagalandžiojote peilių, tik be pykčio, juokais!
(Paranojiškus komentatorius ir skeptikus prašome ignoruoti šią pastraipą).
Elektrinė mėsmalė paprasčiausiai apstulbins jūsų mėsą ir ji tiesiog nespės pasiruošti didžiajai misijai – tapti kotletais iš didžiosios raidės. Tai nėra mistiška, tiesiog taip yra. Per 30 sekundžių sumaltas faršas bus tiesiog maltos mėsos masė. Bet ne kotletas. Net jei nėra kitų galimybių, pas draugus maltinukus gaminu ant elektrinės mėsmalės su pauzėmis pulsuojančiu režimu…
Belieka į maltinukus įmušti trynį, pasūdyti stambia druska ir dideliu žiupsneliu (šiek tiek bijau, kad persūdytų). Aš tikrai skanauju maltinukus, bet kai kam tai atrodys kaip nesąmonė. Ir paskutinis akordas – rankiniu malūnėliu malti juodieji pipirai
! Štai ir viskas! Dabar reikia kruopščiai plakti ir rankomis minkyti faršą, kol jos tūris padidės maždaug trečdaliu. Galite po šaukštą įpilti mineralinio vandens ir mėgautis apetitą keliančiu minkymu. Jei turite tankų maišelį, galite sudėti faršą į jį ir plakti maišelį ant stalviršio. Tačiau man labiau patinka senasis būdas – įpilti vandens ir plakti rankomis dubenyje.
Įdaras turi būti pilkai smėlio spalvos (jei jame yra paukštienos) ir pilkai rausvas, jei tik mėsos). Jokių raudonų ar rausvų taškelių. Spalva turi būti vienoda visame faršo kūne. Beje, parduotuvėje taip pat vadovaukitės tuo pačiu principu – spalva. Jei kotletas iš išorės pilkas, o viduje rausvas – mėgstama Barbės spalva – nedelsdami jį išmeskite! Mėsa turi tolygiai oksiduotis su svogūnais ir prieskoniais, ji neturi kvepėti chemija
! Įkaitinkite keptuvę, įpilkite šiek tiek augalinio aliejaus, patepkite rankas sviestu ir pradėkite formuoti kotletus, mirkydami juos džiūvėsėliuose (manų kruopose, miltuose, kas kaip mėgsta). Net nereikia laukti, kol aliejus įkais, galite juos išdėlioti po vieną. Ugnis vidutinio stiprumo, per tris minutes kotletai pagels, paruduos ir lengvai apsivers
. Palaukite dar tris-keturias-penkias minutes (priklausomai nuo kotletų storio), į keptuvę įpilkite šaukštą to paties „Borjomi” ir uždengę dangčiu sumažinkite ugnį. Dabar suprasite, kodėl prireikė mineralinio vandens. Kotletai akimirksniu virsta puriomis pagalvėlėmis, sultingomis ir tirpstančiomis burnoje. Dabar tereikia atidengti dangtį, vėl padidinti ugnį ir išgarinant iš keptuvės pašalinti drėgmės perteklių
! Ne kotletai – o šventė pilvui
!