„Portalas“ pasakoja apie unikalų sovietinės virtuvės reiškinį – naminę picą su majonezu ir agurkais, kuri daugeliui tapo vaikystės skoniu ir iki šiol išlieka populiari rusų šeimose.
Sovietų Sąjungoje užsienio virtuvė buvo vertinama su susidomėjimu, tačiau jos esmė ne visada buvo suprantama. Tai ypač pasakytina apie itališkus patiekalus, kuriuos reikėjo pritaikyti prie turimų produktų. „Life.ru“ pasakoja, kaip gimė sovietinė pica – nacionalinis reiškinys, kuris vis dar sukelia šiltus prisiminimus ištisai kartai.
Pica sovietiniu stiliumi – nuo „picos“ iki nacionalinio patiekalo
Keista, bet aštuntajame dešimtmetyje SSRS net nežinojo, kaip parašyti šio itališko patiekalo pavadinimą. Rusų virtuvės istorikas Pavelas Siutkinas 1974 m. kulinarijos knygoje rado juokingą pavadinimą: „pica“. Akivaizdu, kad toks žodžio „pica“ perskaitymas ir žinojimas, kad Italijoje yra miestas, vadinamas Piza, suvaidino tam tikrą vaidmenį. Kalbinė painiava rodo, koks nežinomas šis patiekalas buvo sovietų piliečiams.
Tikra itališka pica sovietmečiui liko paslaptimi. Jie buvo apie ją girdėję, kažkur matę nuotraukose, bet tik nedaugelis žinojo, koks jos skonis. Todėl devintajame dešimtmetyje prasidėjo naminių eksperimentų era, kai namų šeimininkės bandė atkurti šį užjūrio patiekalą iš to, ką buvo galima rasti parduotuvėse. Taip gimė unikali sovietinė versija – kažkas tarp atviro pyrago ir to, ką šiandien vadiname pica.
Slaptas sovietinės picos ingredientas
Pagrindinis skirtumas tarp sovietinės ir itališkos picos yra padažas ir įdaras. Italijoje naudojamas pomidorų padažas su alyvuogių aliejumi ir prieskoniais, o sovietinės namų šeimininkės sukūrė savo versiją, naudodamos pomidorų pastą ir majonezą. Šis rausvas padažas tapo firminiu patiekalo bruožu, suteikdamas jam ypatingą skonį. Įdarui jos naudojo viską, kas buvo po ranka: dešreles, salami, marinuotus agurkus, konservuotus pievagrybius. Niekas nebuvo girdėjęs apie mocarelą, todėl ji buvo pakeista kietomis sovietinės gamybos rūšimis – „rusiška“ arba „Pošekhonskio“. Gali atrodyti, kad toks ingredientų derinys yra kulinarinis nusikaltimas, tačiau rezultatas buvo toks unikalus ir gardus, kad įsirėžė į žmonių atmintį.
Tešla kaip močiutės – puri ir aromatinga
Dar vienas svarbus skirtumas tarp sovietinės ir itališkos picos yra tešla. Italijoje siekta plono, traškaus plutelės, o SSRS pica dažnai buvo gaminama iš mielinės tešlos, kaip ir įprasti pyragai. Ji išeidavo puri, soti ir labai naminis pagrindas. Šis pagrindas puikiai derėjo su gausiu įdaru ir majonezo-pomidorų padažu. Norint paruošti klasikinę sovietinę versiją, reikėjo minkyti minkštą, elastingą mielinę tešlą, leisti jai gerai pakilti, o tada iškočioti į gana storą – maždaug centimetro – sluoksnį. Išdėliojus visus picos ingredientus, ji būdavo siunčiama į orkaitę, kur virto kvapniu, puriu delikatesu, visiškai kitokiu nei itališkas originalas.
Sovietinė pica šiandien – nostalgijos skonis
Įdomu tai, kad daugelis žmonių, užaugusių SSRS, vis dar renkasi sovietinę picos versiją, o ne itališką. Jiems tai ne tik maistas, bet ir vaikystės skonis, namų jaukumo ir šventės simbolis. Kiekviena šeima turėjo savo receptą, tačiau pagrindas išliko nepakitęs: puri tešla, majonezo-pomidorų padažas ir neįprastas įdaras. Šiandien picą su pristatymu galima užsisakyti iš bet kurio itališko restorano, tačiau tūkstančiai žmonių ir toliau ją gamina pagal sovietinius receptus. Vieni tai daro iš nostalgijos, kiti – nes nuoširdžiai tiki, kad ši versija skanesnė. Internete galima rasti daugybę „tos pačios sovietinės picos“ receptų, ir visuose juose būtinai yra majonezo ir agurkų.
Kaip pasigaminti tikrą sovietinę picą
Jei norite pasinerti į sovietinės virtuvės atmosferą ar tiesiog išbandyti ką nors originalaus, siūlome klasikinės sovietinės picos receptą.
Purios mielių tešlos ingredientai:
- 400 g miltų;
- 200 ml šilto vandens;
- 1 valgomasis šaukštas sausų mielių (arba 20 g šviežių);
- 1 arbatinis šaukštelis cukraus;
- ½ arbatinio šaukštelio druskos;
- 2 šaukštai augalinio aliejaus.
Firminio padažo ingredientai:
- 2 šaukštai pomidorų pastos;
- 2 šaukštai majonezo.
Geriausių sovietinių tradicijų pildymas
- 2-3 marinuoti agurkai;
- 150 g grybų, keptų su svogūnais;
- 200 g dešrelių arba virtų dešrelių;
- 1-2 pomidorai;
- 100–150 g kietojo sūrio.
Žingsnis po žingsnio tikros sovietinės picos receptas
Picą pagaminti taip, kaip gamino močiutė, yra lengva. Tiesiog atlikite šiuos veiksmus:
- Mieles sumaišykite su šiltu vandeniu ir cukrumi, palikite 10 minučių, kol atsiras putų.
- Įberkite miltų, druskos, sviesto ir minkykite minkštą, elastingą tešlą.
- Uždenkite rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje valandai, kol tešla padvigubės.
- Pomidorų pastą sumaišykite su majonezu, kol gausite vientisą rausvą padažą.
- Tešlą iškočiokite į 1–1,5 cm storio apskritimą arba stačiakampį.
- Sudėkite ant riebalais pateptos arba kepimo popieriumi išklotos skardos.
- Padažą tolygiai paskleiskite ant tešlos paviršiaus.
- Sudėkite supjaustytas dešreles, agurkus, grybus ir pomidorus.
- Viską pabarstykite tarkuotu sūriu.
- Kepkite iki 180–200 °C įkaitintoje orkaitėje 15–20 minučių, kol gražiai apskrus.
Sovietinė pica yra puri, aromatinga ir labai soti. Jos skonis – tarsi laiko mašina, grąžinanti mus į epochą, kai užsienio patiekalai buvo pritaikyti prie vietinių realijų ir įgavo visiškai naują skambesį. Galbūt italai pasibaisėtų pamatę tokią savo nacionalinio patiekalo interpretaciją… tačiau būtent tai ir daro kulinarijos istoriją unikalią – ji pasakoja ne tik apie maistą, bet ir apie laiką, žmones bei aplinkybes.