Tai, ką teko pamatyti parduotuvėje, esančioje birių maisto produktų skyriuje, mane atbaidė nuo apsipirkimo tokiose vietose.
Kartą, laukdama, kol į svečius atvyks draugė, nusprendžiau nusipirkti saldumynų arbatai. Radau nuostabių birių saldainių. Man, kaip ir man, nėra prasmės mokėti už gražią pakuotę. Bet tada mano akys nukrypo į pagyvenusią moterį, kuri taip pat nusprendė išsirinkti saldumynų. Jos būdas rinktis buvo labai nemalonus. Ji išpakavo saldainį, jį suglamžė ir net sukandžiojo. Tai, kas jai nepatiko, ji supakavo atgal ir padėjo ten, kur priklauso. Nuo to, ką pamačiau, man gerklę perštėjo. Kiek tokių saldainių, kurie būtų perėję per tokius degustatorius, galėjau sutikti?
Mano draugė taip pat vengia nefasuotų produktų, bet dėl kitos priežasties. Ji sužinojo, kad tarp saldumynų gali būti ir šviežių, ir pasibaigusio galiojimo. Pasirodo, taupydami saldumynams rizikuojame išmesti pinigus pirkdami nekokybiškas prekes.
Visa tai galioja ir šaldytiems produktams. Visi pusgaminiai yra laisvai prieinami. Nežinia, kiek laiko jie buvo laikomi, kaip buvo gabenami ir kas juos lietė. Mačiau, kaip pardavėjai judino produktus rankomis be pirštinių, o jei kas nors nukrisdavo ant grindų, jie ramiai pakeldavo ir numesdavo prie produktų. Apskritai šiuos gaminius galėjo apčiuopti skirtingi žmonės. Vien nuo minties apie tai man darosi šiurpu.
Dribsniai yra tokie patys. Jie pilami į atvirus padėklus be apsaugos. Kiek laiko jie ten išbūna, kas ant jų čiaudi, kosėja, neaišku.