Ieškojau būdo, kaip įdarytiems kopūstų suktinukams skirtus kopūstų lapus pagaminti minkštus, elastingus ir tuo pačiu šiek tiek rūgščius – kaip pas mano močiutę. Po dešimčių bandymų radau tobulą būdą ir dabar „kryžius“ ruošiu tik tokiu būdu.
Pirmiausia paimu storą kopūsto galvą ir atsargiai išpjaunu šerdį. Tada dedu kopūstą į šaldiklį – tai mano maža paslaptis. Gerai užšaldžius, lapai tampa lankstūs ir neplyšta, kai juos išimu po vieną.
Kai kopūstai atšyla, suberiu juos į didelį kibirą. Sūrymą ruošiu atskirai: penkiems litrams vandens imu apie ketvirtį kilogramo druskos. Kartais įdedu šiek tiek daugiau, jei noriu ryškesnio rūgštumo. Sūrymą užpilu ant kopūstų taip, kad jie būtų visiškai apsemti.
Jį reikia laikyti šiltoje vietoje tris dienas, o tada perkelti į vėsų rūsį arba šaldytuvą – ten jis įgis norimą skonį.
Iš šio raugintų kopūstų gaunami neįtikėtinai kvapnūs, minkšti ir visada skanūs įdaryti kopūstų suktinukai. Man patinka juos gaminti, nes žinau, kad rezultatas bus būtent toks, kokio noriu.