Atėjus liepai, prasidėjo arbūzų sezonas. Sultingi, saldūs, gaivūs – atrodo, kad jie yra tobulas vasaros dienų skanėstas. Tačiau būtent arbūzai gali būti kenksmingi sveikatai. Apie arbūzų keliamą pavojų karštyje – medžiagoje.

Kodėl arbūzai pavojingi karštyje: pagrindinė rizika sveikatai
Iš pirmo žvilgsnio arbūzas yra idealus produktas: jį sudaro 90 % vandens, jame yra vitaminų, mineralų, jis padeda numalšinti troškulį. Tačiau karštu oru padidėja bakterijų dauginimosi rizika: arbūzai gali greitai sugesti, ypač nupjovus. Be to, daugeliu atvejų su nitratais užauginti arbūzai tampa sunkios apsinuodijimo priežastimi.
Nitratų apsinuodijimas arbūzuose: simptomai ir pasekmės
Nitratai yra azoto rūgšties druskos, naudojamos žemės ūkyje vaisių augimui paspartinti. Paprastai dalis nitratų iš organizmo išsiskiria natūraliai, tačiau viršijus dozę, jie gali sukelti vidaus organų veiklos problemų.
Per didelis nitratų vartojimas gali sumažinti kraujo gebėjimą pernešti deguonį. Tai ypač pavojinga vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Be to, rizika padidėja karštu oru: arbūzai greitai noksta, o ūkininkai gali viršyti trąšų dozes.
Bakterijos supjaustytame arbūze: kaip išvengti apsinuodijimo
Viena pagrindinių klaidų – perpjautų arbūzų laikymas kambario temperatūroje. Arbūzo minkštimas yra palanki aplinka bakterijų dauginimuisi: salmonelėms, E. coli, stafilokokams. Ypač pavojingi yra arbūzai, parduodami perpjauti pusiau ar ketvirčiais tiesiai gatvėje, saulėje. Net jei arbūzas iš pradžių buvo saugus, pjaustant jį antisanitarinėmis sąlygomis ir vėlesnis laikymas be šaldytuvo gali paversti jį infekcijos židiniu. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia po kelių valandų: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas ir karščiavimas.

Arbūzai ir dehidratacija: kodėl jie pavojingi inkstams karštu oru
Nors arbūzas atrodo puikiai malšinantis troškulį, karštu oru jis gali būti nemalonus. Dėl diuretinio poveikio padidėja skysčių išsiskyrimas, todėl organizmas netenka daug elektrolitų su prakaitu ir šlapimu. Jei žmogus geria mažai vandens ir valgo daug arbūzo, galima dehidratacija, galvos svaigimas ir žemas kraujospūdis. Sergantiems inkstų ligomis per didelis arbūzų vartojimas gali būti ypač pavojingas. Diuretinis poveikis padidina inkstų apkrovą, o esant lėtiniam inkstų nepakankamumui tai gali sukelti komplikacijų.
Kaip išsirinkti saugų arbūzą be nitratų ir bakterijų
Nepirkite arbūzų prieš sezono pradžią: Rusijoje geriausias laikas juos pirkti yra nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio. Ankstyvuose arbūzuose dažnai būna daugiau nitratų.
Venkite arbūzų su pažeistomis žievelėmis – mikroįtrūkimai gali atverti kelią bakterijoms.
Atkreipkite dėmesį į prekybos vietą – nepirkite arbūzų šalia kelio ar nuo žemės. Ieškokite švarios, įrengtos vietos, geriausia su stogeliu.
Nepirkite pjaustytų vaisių, net jei jie suvynioti į plėvelę – nežinote, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi ir pjaustomi.
Nitratai arbūze: kaip atpažinti pavojingą vaisių perkant
- Nenatūrali minkštimo spalva – tamsiai raudona spalva gali rodyti cheminių medžiagų perteklių.
- Geltoni pluoštai arba gyslos viduje – paprastai jie turėtų būti balti.
- Lygi minkštimo tekstūra – natūralus arbūzas yra grūdėtos, birios tekstūros.
- Vandens dažymas – jei į stiklinę vandens įmesta minkštimas nusidažo rausva spalva, tai yra nerimą keliantis ženklas.
Kur ir kada pirkti arbūzus
Geriausia vieta yra oficialios turgavietės ir parduotuvės, kuriose produktai yra sanitariškai kontroliuojami. Griežtai nerekomenduojama pirkti arbūzų pakelėje: jie sugeria išmetamąsias dujas ir dulkes, o pardavėjai neatsako už kokybę.
Idealus laikas yra liepos ir rugpjūčio pabaiga. Šiuo laikotarpiu arbūzai noksta natūraliai, nenaudojant augimo stimuliatorių.
Kaip patikrinti arbūzų saugumą
- Paprašykite pardavėjo pateikti atitikties sertifikatus ir sanitarines ataskaitas.
- Naudokite nitratų testerius – nešiojamus prietaisus nitratų koncentracijai patikrinti.
- Vandens tyrimas – nupjaukite arbūzo gabalėlį ir įdėkite jį į vandenį. Jei vanduo pakito spalva, vaisiuje greičiausiai yra cheminių medžiagų.
- Įvertinkite skonį, kvapą ir tekstūrą, jie gali daug pasakyti apie arbūzo kokybę.

Kas neturėtų valgyti arbūzų karštyje: rizikos grupės
Kai kurioms žmonių grupėms kyla didesnė rizika valgyti arbūzą karštu oru.
Vaikai ir pagyvenę žmonės
Šių kategorijų atstovai turi silpnesnį imunitetą ir padidėjusį jautrumą toksinams. Vaikų organizmas greičiau reaguoja į nitratų perteklių, pasireiškia apsinuodijimo simptomais. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga lėtinėmis ligomis, o arbūzas gali pabloginti jų būklę: sukelti dehidrataciją, kraujospūdžio sumažėjimą ir inkstų funkcijos pablogėjimą.
Žmonės, sergantys inkstų ir virškinimo trakto ligomis
Pacientams, sergantiems lėtiniu pielonefritu, urolitiaze ar gastritu, reikėtų riboti arbūzų vartojimą. Didelis vandens ir cukraus kiekis, diuretikų poveikis ir galimas nitratų bei bakterijų buvimas yra rimti rizikos veiksniai. Tai ypač svarbu karštuoju metų laiku, kai organų apkrova ir taip padidėja.
Gydytojo rekomendacijos: kaip valgyti arbūzą nepakenkiant sveikatai
Dietologė ir medicinos mokslų kandidatė Elena Solomatina „Life.ru“ pasakojo, kokiais atvejais nereikėtų valgyti arbūzo.
– Pirma: reikia atsiminti, kad arbūzas nevalgomas po valgio, ypač po mėsos, šašlyko – labai sunkiai virškinamas maistas, nes jis kelias valandas užsibūna skrandyje, virškinamas skrandžio sulčių, o arbūzai, jei ilgai užsibūna, gali tiesiog pradėti rūgti. Todėl žmogus gali jausti diskomfortą, pilvo pūtimą, raugėjimą ir panašiai, – sakė Solomatina.
Antra, pasak gydytojo, negalima valgyti arbūzo tuščiu skrandžiu.
– Tarkime, miegojome, pabudome ir iš karto griebėme arbūzą. Kadangi per daugelį valandų mūsų gliukozės kiekis labai sumažėjo, viskas, ką valgome ir kuriame yra cukraus, greitai padidins gliukozės kiekį kraujyje. Jei iš karto nenubėgsime maratono ir kažkaip jo nedegraduosime, insulinas perteklių pavers riebaliniu audiniu. Be to, arbūze yra daug fruktozės, kuriai nereikia insulino išsiskyrimo. Daugelis žmonių mano, kad tai puiku, nes nėra insulino svyravimų, insulinas nevirsta riebalais, o fruktozę metabolizuoja kepenys, ir nesiunčiamas signalas, kad žmogus sotus ir gali valgyti daugiau arbūzų. Didelis fruktozės kiekis gali sukelti kepenų riebalinę degeneraciją, – pridūrė ekspertas.
Gydytojas patarė valgyti arbūzą tarp valgymų ir tai daryti saikingai.
– Pusryčiavome, tai gerokai prieš pietus, o per pertrauką galima suvalgyti porą griežinėlių arbūzo. Maždaug dienos norma kiekvienam skirtinga, bet vidutiniškai 200–400 gramų. Bet 400 gramų reiškia ne iš karto, o padalintus į tris dalis, – padarė išvadą Solomatina.
