Kiekvieną vasarą, kai avietės prinokdavo ir džiugindavo sultingomis uogomis, vis dažniau atkreipdavau dėmesį ne tik į vaisius, bet ir į jų lapus. Ir žinote ką? Džiovinti aviečių lapus žiemai – ne tik koks nors senas močiutės įprotis, bet ir tikras mano atradimas.
Pirma, tokia džiovintų lapų arbata yra mano asmeninis atradimas kovojant su peršalimo ligomis. Ji yra švelnaus skonio, šiek tiek žolelių aromato ir labai ramina. Ji pasižymi natūralia jėga, kuri tarsi apkabina tave iš vidaus. Visada ją pasigaminu, kai jaučiuosi pavargusi arba kai gerklėje pradeda kažkas „karščiuoti”.
Antra, aviečių lapai naudingi moterų sveikatai. Teko skaityti, kad jie stiprina imuninę sistemą, normalizuoja hormoninį foną ir net padeda PMS metu. Ne veltui jas nuo seno vartojo mūsų protėviai.
Kita priežastis – tai tiesiog vasaros gabalėlis, kurį laikau stiklainyje. Žiemą, kai viskas aplinkui pilka ir šalta, puodelis arbatos su avietėmis man primena šiltas dienas, žalius sodus ir saulėtus rytus.
Džiovinti labai paprasta: renku švarius, nepažeistus lapelius, kruopščiai juos nuplaunu, išdžiovinu ant rankšluosčio ir plonu sluoksniu išdėlioju pavėsyje, vėdinamoje vietoje. Po kelių dienų – ir jie paruošti saugojimui.
Taigi dabar kiekvieną vasarą būtinai skiriu dieną ar dvi tik lapams rinkti. Tai mano maža tradicija – rūpintis savimi ir savo šeima. Jei dar neišbandėte, nuoširdžiai rekomenduoju. Aviečių lapai verti ne mažesnio dėmesio nei jų uogos.