Nenorėjau jūsų atitraukti ilgais istoriniais pasakojimais, bet privalau pasakyti, kad avokadas (iš kurio gaminamas gvakamolė) yra labai senas augalas. Straipsnyje „Avokadų (Persea americana, Lauraceae) derlius Mesoamerikoje: 10 000 metų istorija“. Harvardo botanikos mokslo žurnale rašoma, kad prieš 10 tūkstančių metų avokadai jau buvo auginami pietinėje ir centrinėje…
Neplanavau jūsų atitraukti ilgais istoriniais pasakojimais, bet privalau pasakyti, kad avokadai (iš kurių gaminamas gvakamolė) yra labai senas augalas.
pavadinimo etimologija Guacamole taip pat labai sena – jis kilęs iš actekų tarmės per nahuatlių kalbą – āhuacamolli [aːwakaˈmolːi], kuris pažodžiui verčiamas kaip „avokadų padažas“: āhuacatl [aːˈwakat͡ɬ] avokadas + molli [ːmolːi] mišinys. Meksikiečių ispanų kalboje jis tariamas [wakaˈmole], amerikiečių anglų kalboje paprastai tariamas / ɑːwɑːkəˈmoʊliː /, britų anglų kalboje /ˌɡwɑːkəˈmoʊleɪ/, o aš mėgstu jį tarti su ɑ ir ɑ – guacamole.
Skaniausi (mano nuomone) Hasso avokadai savo pavadinimą gavo pašto darbuotojo Rudolpho Hasso dėka, kuris 1926 m. nupirko avokadų daigų iš Kalifornijos ūkininko ir 1935 m. juos užpatentavo kaip specialią veislę.
Skaičiau straipsnį apie „sąmokslo teoriją“ apie tai, kad gvakamolė yra dirbtinai perdėtai populiarus patiekalas. Na… nežinau. Galbūt aš, kaip ir daugelis kitų gvakamolės mėgėjų, pasidaviau komerciniam masalui, bet gvakamolė yra skani ir sveika. Ypač dabar, pavasarį. Labai rekomenduoju visiems, kurie niekada jos negamino ir neragavo.
Klasikiniuose gvakamolės receptuose prinokę avokadai sutrinami su jūros druska grūstuvėje (molcajete y temolote). Daugumoje receptų naudojami pomidorai, česnakai, citrina arba laimas, čili pipirai arba jalapenai ir kalendra arba bazilikas. Kai kuriuose receptuose naudojama grietinė ir žirneliai.
Dideliam skanėstui – didelis dubuo gvakamolės:
3–4 minkšti prinokę avokadai (geriausia „Hass“ stiliaus, bet tiks ir įprasti)
1 didelis mėlynasis svogūnas
1 citrina ir 2 laimai
pusė raudonosios aitriosios paprikos
krūva kalendros
jūros druska
Svogūną supjaustau kuo smulkiau, įberiu druskos, išspaudžiu citrinos sultis ir leidžiu marinuotis. Avokadą nuplaunu, perpjaunu pusiau ir šaukštu išskobu minkštimą iš puselių. Ant avokado išspaudžiu laimo sultis ir sutrinu grūstuve (kartais iki visiškai vientisos masės, kartais palieku stambesnius gabalėlius).
Manoma, kad avokaduose randama polifenolio oksidazė, veikiama oro, fermentuojasi ir sudaro fermentą melanoidiną, dėl kurio avokadas (ir padažas) paruduoja. Manoma, kad rūgštinė aplinka sulėtina šią reakciją, tačiau jei gvakamolę gaminate vėlesniam laikui, geriausia apriboti jos sąlytį su oru (pavyzdžiui, sandarinant vakuume).
Taigi, dubenyje sutrinkite avokadą su laimo sultimis, sudėkite svogūną, smulkiai supjaustytą aitriąją papriką (aš dedu nemažai, bet vadovaukitės savo skoniu), smulkintas kalendras, druskos pagal skonį, viską išmaišykite. Jei vasarą gaminu gvakamolę, būtinai įdedu gardų prinokusį pomidorą.
Gvakamolę geriausia valgyti su kukurūzų traškučiais, bet ji taip pat puikiai tinka su sausu prancūziško batono gabalėliu. Gaivus, aštrus ir neįtikėtinai sveikas gvakamolė yra būtent tai, ko jums reikia, kad pavasario mėnesiai būtų geros sveikatos ir geros nuotaikos.
Beje, jei nusipirkote kietą avokadą, įdėkite jį į krepšelį ar popierinį maišelį kartu su obuoliais ar bananais, kad sunoktų – jie išskiria etileną, kuris pagreitina avokadų nokimą.