Kai pirmą kartą pabandžiau pagaminti korėjietiško stiliaus „kimči“ iš baltagūžių kopūstų, nė nenutuokiau, kad šis eksperimentas taps mano kulinarine tradicija. Nors klasikinė versija gaminama iš Pekino kopūstų, baltagūžiai kopūstai pasirodė ne mažiau sėkmingi: jie išlaiko formą, yra nuostabiai traškūs ir puikiai sugeria aštriai rūgštų marinatą.
Ingredientai, kuriuos naudoju:
- Baltieji kopūstai – 1 vidutinė galva; morkos – 1–2 vnt.;
- Česnakas – 5–6 skiltelės; imbieras – apie 1 cm šaknies;
- Malti raudonieji pipirai (korėjietiški arba bet kokie aitrieji pipirai) – 1–2 šaukštai. l.;
- Druska – 1,5–2 valg. šaukštai l.; cukrus – 1 arb. šaukštelis l.; sojų arba žuvies padažas – 1–2 valg. šaukštai l.;
- Žalieji svogūnai arba paprikos (nebūtina).
Pirmiausia kopūstą supjaustau vidutinio dydžio gabalėliais ir gerai įtrinu druska. Po kurio laiko jis suminkštėja ir išskiria sultis, o tai reiškia, kad galiu pereiti prie kvapniausios gaminimo dalies.
Pastai susmulkinu česnaką ir imbierą, įberiu aitriosios paprikos, šiek tiek cukraus ir sojų padažo. Aromatas iš karto tampa toks ryškus, kad ore jaučiamas korėjietiškos virtuvės kvapas. Atskirai sutarkuoju morkas plonomis juostelėmis, kartais įberdama saldžiosios paprikos ar laiškinių svogūnų, kad būtų spalvos ir papildomo gaivumo.
Tada kopūstus sumaišau su makaronais ir daržovėmis, kruopščiai patrinu rankomis (aš visada mūviu pirštines, kitaip pipirai gali gerokai apdegti). Viską perkeliu į stiklinį indelį, sandariai jį uždarau, kad prasidėtų tinkamas fermentacijos procesas.
Stiklainį palieku kambario temperatūroje maždaug parą, o tada dedu į šaldytuvą. Po kelių dienų kimčis įgauna tą patį būdingą subalansuotą skonį – šiek tiek rūgštų, aštrų ir itin ryškų. Kuo ilgiau jis stovi, tuo gilesnis tampa skonis.
Man tai ne šiaip patiekalas, o mažas gastronominis malonumas, puikiai derantis su ryžiais, mėsa ar net paprastomis bulvėmis. Ir aš visada džiaugiuosi galėdamas atidaryti stiklainį ir pajusti pažįstamą mano paties sukurto naminio korėjietiško kimči dvasią.