Daugelis žmonių žino, kad imbiero šaknis labai gerai veikia imuninę sistemą. Todėl stengiuosi ją vartoti bent retkarčiais. Gerai, kad jos visada galima įsigyti.
Prieš pusantro mėnesio, vartydama imbiero dėžutę, radau šaknį su išbrinkusiais pumpurais. Galvoje šmėstelėjo mintis, kad toks egzempliorius turi nemažai šansų sudygti. Idėja man patiko ir įsidėjau ją į krepšelį.
Mane šildė mintis, kad šį kartą nereikės augalo auginti iš sėklos ir laukti, kol jis išaugs. Tai galėjo įvykti daug greičiau. Juk šaknų sistema jau yra, tereikia ją tinkamai pažadinti.
Įdėjau imbiero šaknį į didelį vazoną ir užpyliau ją žemėmis taip, kad šaknies viršus būtų atviras. Kažkodėl maniau, kad taip daigams bus lengviau pradėti augti.
Praėjo daugiau nei savaitė, bet jokios akivaizdžios pažangos nebuvo. Senieji pumpurai liko užuomazgoje, o naujų neatsirado.
Nesupratau, kodėl imbieras nenorėjo augti. Atrodė, kad jis yra gyva šaknis palankioje aplinkoje. Akivaizdu, kad jai kažko trūko.
Todėl visiškai užpyliau jį žemėmis ir toliau kasdien laistiau, tikėdamasis atgimimo.
Netrukus pasirodė antrasis, o pirmasis jau buvo 10 cm ilgio. Su kiekviena nauja diena stiebai vis ilgėjo ir storėjo. Pradėjo rodytis pirmieji lapai.
Jie augo taip greitai, kad dar po 12 dienų pirmojo daigų aukštis jau buvo 65 cm, o lapai – 3 cm pločio.
Jei taip ir toliau, teks jį vežti į sodybą ir ieškoti vietos, kur jį pasodinti.
Be naudingųjų savybių, šis augalas garsėja savo grožiu. Rudenį suaugusiuose krūmuose pasirodo didelis raudonas pumpuras. Jis išskiria specifines sultis, kurios yra malonaus kvapo ir turi antiseptinių savybių.
Žiedas labai patvarus, jis gali stovėti vazoje keletą savaičių nenudžiūvęs. Pas mus toks augalas parduodamas beveik kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje.
Jei mano imbieras kada nors pražys, būtinai parašysiu apie tai atskirą straipsnį.